Rezonanca

Maja e lavjerrėsit sustė (sfera e kuqe) ėshtė lėvizur mbrapa dhe pėrpara - p.sh. me dorė; kjo lėvizje supozohet si harmonike, e cila pėrshkruhet me njė funksion kosinusoidal. Lėkundjet e lavjerrėsit sustė, qė shkaktohen nė kėtė mėnyrė, quhen lėkundje tė detyruara.

Butoni "Rivendos" e sjell lavjerėsit sust nė pozicionin fillestar. Ju mund tė filloni duke shtypur butonin "Fillo". Mund tė ndaloni ose tė vazhdoni lėkundjet e sferės duke shtypur butonin "Ndal / Rifillo". Po tė zgjidhni opsionin "Lėvizja e ngadaltė", lėvizja do tė jetė 5 herė mė e ngadaltė. Koefiēienti i elasticitetit, masa, koefiēienti i dobėsimit (fėrkimit) dhe shpejtėsia kėndore e lėkundjeve tė detyruara mund tė ndyshohen brenda kufijve tė lejuara. Pėrveē kėsaj, ju mund tė zgjidhni njėrin prej tre grafiqeve:

Nė tėrėsi ju mund tė shikoni tre tipe tė ndryshme sjelljesh:

N.q.s. frekuenca e lėkundjeve tė ngacmuesit ėshtė shumė e vogėl (kjo do tė thotė se sfera e kuqe ėshtė lėvizur shumė ngadalė), lavjerėsi do tė lėkundet afėrsisht nė mėnyrė sinkrone me ngacmuesin dhe afėrsisht me tė njejtėn amplitudė.

Nėse frekuenca rrethore e lėkundjeve tė detyruara tė ngacmuesit ω, i afrohet frekuencėn rrethore  tė lėkundjeve vetjake tė lavjerrėsit ω0, do tė kemi dukurinė e zmadhimit tė theksuar tė amplitudės tė lėkundjeve tė lavjerrėsit (Rezonancė).

N.q.s. frekuenca e ngacmuesit ėshtė shumė e lartė, rezonatori do tė lėkundet me njė amplitudė shumė tė vogėl dhe afėrsisht me fazė tė kundėrt.

Nėse koefiēienti i dobėsimit (fėrkimit), ėshtė shumė i vogėl, gjendja kalimtare do tė jetė e rėndėsishme. Ju duhet tė prisni pėr pak kohė nė kėtė rast, tė vini re tipet e reagimeve tė pėrmendur.

 

 
Fizika
Aplete Fizike

URL: http://www.walter-fendt.de/ph14al/resonance_al.htm
© Walter Fendt, 11 shtator 1998
© Versioni nė shqip: Arten Shuqja, 20 prill 2006

Ndryshimi i fundit: 13 korrik 2007